02.1.3. KOKIOS GALI BŪTI DEPRESIJOS PRIEŽASTYS?Skaityti: 15 mins

Dažniausiai depresija išsivysto asmenims, patiriantiems rimtų sunkumų tame gyvenimo etape. Paspauskite ant nuorodos, norėdami sužinoti plačiau kokie ir kaip gyvenimo įvykiai ar sunkumai gali skatinti depresijos vystymąsi.

Praradimai ir gedulas

Visiškai natūralu tam tikrą laiką gedėti praradus svarbų mums žmogų, nesvarbu, ar tai būtų mirtis, ar išsiskyrimas. Taip gali atsitikti mirties atveju, pasibaigus draugystei ar santykiams, atitolus nuo šeimos ar draugų persikrausčius ar išvykus studijuoti. Dėl to Jūs galite patirti daug visokių stiprių jausmų – nuo liūdesio ir nerimo iki pykčio, todėl verta apie tai pasikalbėti su žmonėmis, kuriais pasitikite ir kuriems Jūs rūpite (šeimos nariais, draugais, mokytojais ar psichologais). Praradimo jausmo išgyvenimas, t. y. gedėjimas, gali išsivystyti ne tik nutrūkus santykiams su mylimu žmogumi, bet ir praradus naminį gyvūną, o kartais vien tik pakeitus mokymosi įstaigą ar gyvenamąją vietą. Gedėjimas, jeigu jis neužsitęsia, yra normali reakcija į praradimą, tačiau kartais jis ne tik sukelia jausmų (liūdesį, susijaudinimą, izoliaciją, sustingimą, nerimą, apgailestavimą, dirglumą, pyktį), bet ir pradeda keisti mąstymą bei elgesį. Atsiranda neigiamas savęs ir pasaulio suvokimas, atsitraukimas nuo įprasto bendravimo su kitais žmonėmis, abejingumas sau ir aplinkai. Mūsų kultūroje natūralus gedėjimas po artimo žmogaus mirties gali užsitęsti iki metų laiko, tačiau dažniausiai gedėjimo jausmai trunka trumpiau. Jeigu jie užsitęsia, reiktų ieškoti pagalbos.

Kaip sau padėti gedėjimo metu?

  • Pasikalbėkite apie praradimą ir savo jausmus bei mintis su tais, kuriais pasitikite ir kuriems Jūs rūpite arba kurie jus myli. Nesigėdinkite pasidalinti ir jausmais – savo ašaromis, pykčiu, nerimu ar palengvėjimu. Papasakokite, kokie prisiminimai Jus lanko ir ko šiuo metu labiausiai ilgitės.
  • Atsiminkite, kad nors ir praradote brangų žmogų arba gedite dėl ko nors kito, visiškai normalu gerai jaustis, net džiaugtis ar būti laimingam, jeigu aplinkybės tai skatina. Nesijauskite kalti dėl savo teigiamų emocijų gedėjimo metu. Ar Jūsų artimasis, kurį praradote, norėtų, kad jūs panirtumėte į kančias ir niekada neatsigautumėte, niekada nesijaustumėte laimingi?
  • Pagalvokite, kaip dar galėtumėte išreikšti savo gedėjimą. Gal verta parašyti prisiminimus, pasodinti medelį, sukurti eilėraštį ar dainą, gal kas nors kito tiktų prarastam ryšiui įprasminti.
  • Prisiminkite, kad grįžus į įprastą gyvenimą vis tiek bus dienų, kada jausitės sunkiau (gimtadieniai, metinės, šeimos šventės ir pan.).
  • Pasirūpinkite savimi ir savo psichologine bei fizine gerove. Išbandykite tai, kas padeda Jums atsipalaiduoti ar pasijusti geriau (nuo kvapnios vonios iki specialios mankštos).
  • Stenkitės ir skatinkite save palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo, mokymosi, darbo, bendravimo, to, kas Jums patikdavo.
  • Norėdami palengvinti gedėjimo sukeltus jausmus, niekada nenaudokite alkoholio ar svaiginančių medžiagų. Jos tik pablogins situaciją.

Jeigu gedi Jūsų draugas

Kartais su gedinčiu asmeniu būti yra sunku, galite jaustis nereikalingas ar nepageidaujamas, nes visos draugo mintys yra apie prarastą asmenį. Tačiau tokiu atveju Jums gali padėti šie paprasti patarimai:

  • Žinokite, kad tai praeis. Gedėjimas paprastai yra laikinas procesas ir jam praėjus Jūsų draugas grįš į įprastą gyvenimą. Padėdami jam, Jūs galite pagreitinti atsigavimo procesą.
  • Būkite rūpestingi, išreikškite savo norą padėti, kai tik draugas bus pasirengęs priimti Jūsų pagalbą.
  • Gerbkite draugo jausmus, pasistenkite suprasti, kad taip gali nutikti kiekvienam. Išbūkite su draugo liūdesiu, ašaromis ir pykčiu.
  • Dėmesingai išklausykite  draugo pasakojimus, užduokite skatinančius atsiverti klausimus, tačiau nepamirškite kartais švelniai nukreipti kalbą ir tuo pačiu metu atkreipti draugo dėmesį į įprastus, kasdienius reikalus.
  • Pasiūlykite papildomą pagalbą tokiomis stiprinančiomis emocijas dienomis, kaip metinės, gimtadieniai ir šventės.
  • Jeigu gedėjimas natūraliai nesilpnėja, užsitęsia ar sukelia sunkumų kasdieniame gyvenime, paskatinkite draugą kreiptis į specialistą. Ypač aktyviai tai darykite, jeigu pastebėjote savižudybės ar savęs žalojimo ketinimų.[/collapse]

 

Patyčios realybėje ar internete

Patyčios – tai kito asmens ar asmenų elgesys, siekiant įskaudinti, sujaudinti, išgąsdinti ar pažeminti kitą žmogų ar žmonių grupę. Ypač skausmingos patyčios tampa tada, kai tyčiojasi ne vienas žmogus, bet visa grupė. Yra tyrimų, rodančių, kad patyčias mokymosi įstaigose ar darbo vietoje jaunuoliai patiria labai dažnai, o nuo internetinių patyčių nukenčia ne mažiau kaip vienas iš 10 jaunų žmonių.

Patyčias gali patirti kiekvienas, tarp jų ir Jūs. Ypač pažeidžiamas kiekvienas iš mūsų tapome atsiradus patyčioms interneto erdvėje. Jaunuoliai, iš kurių kas nors pasityčiojo, dažnai jaučiasi pažeminti, bejėgiai, atstumti ir vieniši. Jie dažnai stipriai nerimauja, koks bus kitas besityčiojančiųjų žingsnis. Jautresniems žmonėms patyčių pasekmės gali tęstis net tuomet, kai pačios patyčios seniai baigėsi. Patyčios gali paskatinti ir nerimo bei depresijos simptomų vystymąsi.

Patyčios gali turėti įvairių formų ir visos jos gali būti labai skausmingos:

  • Patyčios internete per forumus, socialinius tinklus, el. laiškus, SMS žinutes, svetainėse gali pasireikšti žeidžiančiomis nuotraukomis, komentarais ar net vaizdo medžiagomis. Besityčiojantys asmenys taip pat gali, naudodamiesi Jūsų duomenimis, apsimesti Jumis ir stengtis įžeisti kitus.
  • Socialinės patyčios pasireiškia atsisakymu bendrauti, nekvietimu į renginius, apkalbomis arba net tokiu elgesiu, kaip nustojimas kalbėtis grupelėje Jums įėjus į patalpą.
  • Fizinės patyčios apima nepageidaujamą lietimą, stumdymą, daiktų pasisavinimą ar gadinimą.
  • Žodinės patyčios reiškiasi pravardžiavimu, gąsdinimu, erzinimu, žeminimu, persekiojimu.

Kaip tai gali paveikti Jūsų gyvenimą?

Kiekvienas žmogus patyčias gali išgyventi skirtingai. Vieni jaučiasi įbauginti, bejėgiai, menkaverčiai, juos apima liūdesys. Kitiems tai sukelia pyktį (ne tik patyčių organizatoriams, bet ir patiems sau). Dažnai patyčios neigiamai paveikia savivertę, pasitikėjimą savimi, blogina jo mokymosi rezultatus. Kartais patyčias patiriantys jaunuoliai gali keisti savo išvaizdą ir elgesį tam, kad išvengtų patyčių, pasitraukia iš socialinio gyvenimo arba pradeda naudoti svaigalus.

Ką daryti, jeigu patyrėte patyčias?

Patyrus patyčias reikia imtis veiksmų dviem kryptimis:

  • pasirūpinti savimi ir kitais asmenimis, iš kurių tyčiojamasi;
  • imtis stabdančių patyčias veiksmų.

Jums gali padėti šie patarimai:

  • Pasakykite „ne“. Nedviprasmiškai pareikalaukite sustoti ir daugiau nesityčioti.
  • Atsitraukite ir ignoruokite besityčiojančius asmenis.
  • Pasisakykite šeimos nariams, mokytojams, draugams, psichologui.
  • Patyčios dažniausiai yra nusikalstama veikla. Praneškite apie ją pareigūnams.
  • Pasitarkite su psichologu. Imkitės priemonių sustiprinti savo atsparumą įžeidinėjimams ir kitiems iššūkiams. 

Daugiau apie patyčias paskaitykite :

 

Sumažėjusi savivertė dėl išvaizdos

Jaunuoliai gali išgyventi dėl savo išvaizdos ir jos pokyčių bręstant ir augant. Dažniausiai problemų kyla tuomet, kai jaunuoliai savo išvaizda lygiuojasi į labai aukštus, visų pirma tik nuotraukose matomus standartus. Neigiamas savo kūno vertinimas gali skatinti valgymo ir mankštinimosi elgesio pokyčius, t. y. vadinamuosius valgymo sutrikimus.

Valgymo sutrikimai išsivysto tada, kai žmogus pradeda bandyti keisti savo išvaizdą, siekdamas nerealistinių, kartais liguistų tikslų. Atsiradus šiai problemai jaunuoliai gali labai subjektyviai, iškreiptai suvokti savo išvaizdą ir pagal tai vertinti save pačius. Mes esame tik maža dalimi tas, kaip mes atrodome, tačiau kartais galime pernelyg sureikšminti išvaizdos reikšmę, nuvertindami kitas mūsų asmenybės dalis.

Valgymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia kaip:

  • Nervinė anoreksija (perdėtas susirūpinimas savo svoriu ir kūno formomis, stengiantis sumažinti kūno svorį griežtomis dietomis ir sekinančiomis mankštomis. Net esant pernelyg mažam svoriui, tokios jaunuolės tiki, kad jos „per storos“).
  • Impulsyvus valgymas (didelių maisto kiekių suvalgymas, net ir nejuntant alkio jausmo). Apie tai išsamiau galėsite sužinoti kitame mūsų programos skyriuje.
  • Nervinė bulimija (impulsyvus didelių maisto kiekių suvalgymas ir po to sekantis organizmo „valymas“ vemiant ar naudojant laisvinamuosius vaistus).

Kaip žinome, visada šaunu suprasti, kokios mūsų mintys skatina kokias emocijas, elgesį ir kūno pojūčius. Esant valgymo sutrikimams šios keturios mūsų realybės dalys gali būti tokios:

Mintys

  • jautrumas kritikai ir vertinimams, ypač tuomet, kai jie yra apie kūno svorį, išvaizdą, maitinimąsi ar mankštą),
  • nuolatinis galvojimas apie išvaizdą, kūno svorį, valgymą ir susirūpinimas tuo.

Emocijos (jausmai)

  • nerimavimas,
  • nusivylimas, depresiškumas,
  • kaltės jausmas,
  • sudirgimas,
  • beprasmybės jausmas ar net nenoras gyventi.

Fiziniai (kūno) pojūčiai

  • diskomfortas kūne,
  • sunku sukoncentruoti dėmesį.

Elgesys

  • nuolatinis svėrimasis,
  • perdėtas mankštinimasis,
  • ėjimas į tualetą iš karto pavalgius,
  • perdėtas kalbėjimas apie išvaizdą, kūno svorį ir maistą,
  • griežtų dietų laikymasis arba persivalgymas,
  • vengimas valgyti kartu su kitais asmenimis,
  • „žaidimas“ su maistu, užuot valgius,
  • valgymas labai greitai arba labai lėtai,
  • atsitraukimas nuo draugų ar šeimos narių.

Ką daryti esant valgymo sutrikimo požymiams?

Daugelis jaunuolių slepia savo valgymo sutrikimą. Nedarykite to. Jeigu įtariate jo požymius, būkite sąžiningas su savimi ir artimiausiais žmonėmis. Pasidalinkite savo nuogąstavimais. Dažniausiai geriausią pagalbą gali suteikti gydytojai ar psichologai, ypač tie, kurie specializuojasi gydydami valgymo sutrikimus. Nevenkite kreiptis kuo anksčiau, nes, kaip ir sergant daugeliu kitų ligų, delsimas sunkina problemą ir jos sprendimą.

Padėkite sau kiek galima entuziastingiau imdamiesi sau įdomios veiklos, susirasdami hobį ar naujų draugų. Pokalbiai ir pasidalinimai su jus mylinčiais ir svarbiais asmenimis taip pat gali padėti. Naudinga susirasti draugų, kurie jau pasveiko nuo šių sutrikimų.

Kreipdamiesi profesionalų pagalbos ir stengdamiesi padėti sau pasinaudodami galimais resursais tikrai patirsite sėkmę.

 

Fizinės sveikatos problemos

Dažniau nerimo ir depresijos simptomus patiria žmonės, sergantys lėtinėmis somatinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar bronchine astma. Taip gali atsitikti todėl, kad lėtine liga sergantys žmonės yra mažiau nepriklausomi, dažnai turi aktyvumo apribojimų, privalo vartoti vaistus, jaučia nepilnavertiškumo jausmus galvodami apie ateitį, draugystę, šeimos kūrimą ir pan. 

Tokiais atvejais ypač pavojingi gali būti depresijos simptomai, kadangi juos patiriantys žmonės gali jaustis nusivylę, nepajėgūs, menkaverčiai, o šie jausmai gali mažinti jų pastangas tinkamai gydyti lėtinę ligą, vartoti vaistus ir t. t. Ligos pablogėjimas, apleidus jos gydymą, savo ruožtu gali sustiprinti depresijos simptomus ir uždaryti ydingą ratą.

Ką daryti?

Išeitis visada yra. Kreipkitės pagalbos į specialistus, turinčius žinių ir patirties, kaip padėti tokiais atvejais. Taip pat Jums gali padėti šie patarimai:

  1. Pasitarkite ir su lėtinę ligą gydančiais specialistais, ir su psichikos sveikatos profesionalais, ką daryti konkrečiu Jūsų atveju. Suderinkite jų pozicijas ir pradėkite vykdyti sudarytą programą.
  2. Kuo daugiau sužinokite apie savo sutrikimus iš patikimų šaltinių.
  3. Paprašykite pagalbos iš artimųjų ir draugų ir su dėkingumu pasinaudokite ja.
  4. Venkite izoliacijos, neapleiskite socialinio gyvenimo.
  5. Lankykite savipagalbos grupes.
  6. Stenkitės sveikai gyventi, mankštinkitės kiek galite, nenaudokite svaigalų.
  7. Stenkitės kasdien susiplanuoti malonių veiklų ir vykdykite savo planą.

 

Stiprios psichologinės traumos

Nerimo ir depresijos simptomai gali išsivystyti po stiprios psichologinės traumos (pavyzdžiui, automobilio avarijos, fizinės ar seksualinės prievartos). Susidūrusios su situacija, kurioje patiriame aiškią grėsmę savo gyvybei, mūsų smegenys užfiksuoja traumuojančią situaciją sukurdamos ir nuolat atgamindamos stipraus nerimo epizodus, dažnai lydimus depresijos požymių. Panaši situacija gali atsirasti ir po įvykių, kurių metu mes aiškiai matome sunkiai sužeistus ar mirusius žmones.

Tokios psichologinės traumos gali stipriai paveikti mūsų mąstymą ir savijautą. Gali pradėti varginti baimės, nerimas, pyktis, kaltės jausmas, liūdesys ar nusivylimas. Gali sutrikti dėmesingumas, apetitas, miegas ir elgesys. Sunkias psichologines traumas patyrę žmonės gali pradėti atsiriboti nuo šeimos ir draugų, užsidaryti su savo nerimu ir stipriais išgyvenimais. Simptomai gali būti tokie stiprūs, kad jaunuoliui gali būti nustatytas potrauminio streso sutrikimas.

Ką daryti, jeigu patyrėme sunkią psichologinę traumą?

  • Pripažinkite, kad stipri emocinė reakcija į sunkią psichologinę traumą yra normalu. Duokite sau laiko atsigauti.
  • Turėkite artimų žmonių, kuriems galėtumėte išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus. Nevenkite apie tai kalbėti. Gali būti naudinga užrašyti savo išgyvenimus.
  • Nenaudokite alkoholio ir svaigalų. Tai tik pablogins situaciją.
  • Po truputį pradėkite nevengti pagalvoti ir prisiminti, kas atsitiko. Pradėkite laipsniškai pratinti savo smegenis pripažinti įvykusį faktą, kad galėtumėte žengti gyvenimo keliu pirmyn.
  • Stenkitės laikytis normalios dienotvarkės ir vykdyti įprastas veiklas.
  • Sveikai gyvenkite, reguliariai mankštinkitės ir stenkitės išsimiegoti.
  • Išbandykite įvairias relaksacines technikas (atsipalaidavimo pratybas, jogą, meditacijas), kuo daugiau būkite gryname ore, klausykite mėgstamos muzikos.
  • Pasinaudokite artimųjų pagalba, prireikus kreipkitės į specialistus, dalyvaukite savipagalbos grupių veiklose.

 

Alkoholio ir kitų svaigalų vartojimas

Deja, visuomenėje dar gajūs labai klaidingi mitai, kad alkoholis ar kiti svaigalai gali padėti nusiraminti, atsipalaiduoti. Todėl dalis žmoniū patirdami nerimo ar depresijos simptomus pradeda juos naudoti kaip „savigalbos“ priemonę. Tai didelė klaida, vedanti prie žymiai didesnių problemų atsiradimo rizikos. Alkoholis sveikti ne padeda, o trukdo. Klaidingą tarsi nusiraminimo jausmą sukelia alkoholio sukeltas smegenų apnuodijimas ir slopinimas, kuris vėliau pažeidžia smegenis ir dažniausiai dar pasunkina situaciją.

Gėrimuose esantis etilo alkoholis (nepriklausomai nuo gėrimo rūšies – ar tai būtų vynas, ar alus, ar stiprieji gėrimai) paveikia cheminę pusiausvyrą smegenyse ir tai, kaip mes galvojame, jaučiame ir veikiame. Apsvaigus nuo alkoholio priimti sprendimai dažniausiai verčia po to mus gailėtis.

Alkoholis yra bene dažniausiai vartojama, bet ne vienintelė svaigioji cheminė medžiaga. Visas svaigiąsias medžiagas galima suskirstyti į tris grupes:

  • slopinančios (šiai grupei priklauso alkoholis) – jos slopina centrinę nervų sistemą;
  • stimuliatoriai (pavyzdžiui, amfetaminai, kokainas ar „ekstazy“) – jie stimuliuoja ir sudirgina nervų sistemą, sukelia trumpalaikį aktyvumo, agresyvumo jausmą, o kartais ir nuotaikos pagerėjimą, tačiau pasibaigus efektui dažniausiai pasireiškia slopinimas ir būklė pablogėja dar labiau;
  • haliucinogenai (LSD, haliucinogeniniai grybai, ketaminas ir net kanapės) – sukelia realybės, savęs ir laiko suvokimo sutrikimus, klausos ir regos haliucinacijas (asmuo mato ar girdi tai, ko nėra realybėje). Šios medžiagos irgi labai pavojingos, nes gali provokuoti psichozės simptomus.

Kaip svaigalai mane gali paveikti?

Svaigalus vartojantys žmonės dažnai neigia patiriantys problemų dėl to. Dažnai būna taip, kad visi aplinkiniai mato, kad alkoholio ar svaigalų vartojimą reikia kuo greičiau nutraukti, bet jaunuolis atkakliai neigia turintis problemų dėl svaiginimosi. Siekdami suprasti, kokioje situacijoje esate, galite pabandyti atsakyti į žemiau esančius klausimus:

  • Kaip dažnai vartojate alkoholį ir svaigiąsias medžiagas?
  • Jeigu tai alkoholis, kiek alkoholio vienetų (1 vienetas – 200 ml 5 proc. Alaus, 100 ml vyno arba 25 ml degtinės ar konjako) išgeriate per dieną ar savaitę?
  • Ar galite smagiai leisti laiką be alkoholio?
  • Kaip alkoholio vartojimas veikia Jūsų psichiką? Ar esate apsvaigęs (-usi) nuo alkoholio padaręs (-iusi) tai, ko blaivus (-i) nepadarytumėte?
  • Kodėl vartojate svaigalus? Gal norite nuo ko nors „bėgti“?
  • Kokie savijautos pokyčiai būna kitą dieną po vartojimo? Gera nuotaika? Energija? Liūdesys? Kaltės jausmas? Gebėjimas susikaupti?
  • Ar būna taip, kad neatsimenate, ką darote būdami apsvaigę?

Atsisakant svaiginimosi

Išeiti iš svaigalų sukelto užburto rato kartais nėra lengva, tačiau tikrai įmanoma. Jeigu tai padaro kiti, kodėl nepabandžius ir Jums. Pasinaudokite šiais patarimais:

  1. Susiraskite patikimos informacijos internete apie alkoholio ir svaigalų žalą bei kelius išsivaduoti iš jų.
  2. Pradėkite susiplanuodami dienas, laisvas nuo svaigalų, ir laikydamiesi savo pasiryžimo.
  3. Informuokite draugus ir šeimos narius, kad norite tapti laisvi nuo svaigalų, ir paprašykite pagalbos.
  4. Stenkitės nesilankyti vakarėliuose, kuriuose Jums gali būti sunku išbūti blaiviems. Jeigu būtinai reikia dalyvauti šventėje, kurioje vartojamas alkoholis ar svaigalai, pabuvę oficialioje dalyje išvykite, kol šventės dalyviai dar neapsvaigę.
  5. Skirkite laiko veiklai, atitraukiančiai Jus nuo svaiginimosi – sportuokite, žaiskite, muzikuokite, šokite, susiraskite hobį.
  6. Bendraukite su draugais, o ne su sugėrovais. Neišgyvenkite prarasdami svaiginimosi partnerius ir susiraskite tikrų draugų, kuriems būsite svarbūs Jūs, o ne svaiginimasis.
  7. Pasirenkite trumpą ir konkretų planą, ką darysite, jeigu pajusite stiprų potraukį pavartoti svaigalų.
  8. Mokykitės streso valdymo būdų (mankšta, meditacija, savipagalbos literatūra).
  9. Sveikai gyvenkite, gerkite daug vandens ir sportuokite.
  10. Kreipkitės į specialistus. Jie tikrai turi žinių ir įgūdžių, galinčių Jums padėti.
  11. Pasinaudokite savipagalbos grupių galimybėmis.
  12. Visada prisiminkite, kad svaiginimosi atsisakymas dažnai reikalauja pastangų ir suklupimas nereiškia, kad reikia atsisakyti savo tikslo.
  13. Tęskite pastangas. Nėra vienintelio teisingo kelio į laisvę nuo svaigalų. Ieškokite savo kelio.

 

Problemos šeimoje, tėvų skyrybos

Kad ir kokio amžiaus jaunas žmogus Jūs būtumėte, problemos šeimoje, nesutarimai tarp tėvų ar net skyrybos gali sukelti stiprų stresą, nerimą ar net depresiją. Tokiais atvejais nenuostabu, kad patiriame visą „puokštę“ įvairių jausmų – nuo beviltiškumo iki pykčio, nuo nerimo ir baimės iki apmaudo. Tačiau galime patirti ir palengvėjimą, kad kartais ilgą laiką buvusi problema pagaliau sprendžiasi.

Kaip susitvarkyti su tėvų skyrybomis?

Pasinaudokite žemiau esančiais patarimais ir susitvarkyti su tėvų skyrybomis ar nesutarimais šeimoje taps lengviau:

  • pasikalbėkite su tėvais atvirai ir išsiaiškinkite, kas vyksta ir kodėl;
  • išreikškite tėvams savo nuomonę apie savo norus, pavyzdžiui, su kuriuo norite likti gyventi, jeigu jie skiriasi;
  • paprašykite tėvų atvirai kalbėtis vienas su kitu ir spręsti problemas;
  • stenkitės bendrauti su abiem tėvais, stiprinkite savo ryšius su jais;
  • pasidalinkite savo išgyvenimais su savo draugais, ypač su jau turinčiais panašios patirties ir sėkmingai su ja susitvarkiusiais;
  • patikimuose šaltiniuose pasiieškokite informacijos, kaip susidoroti su tokia situacija;
  • jei patiriate sunkumų, pasitarkite su specialistais (mokyklos psichologu, psichoterapeutu).

 

Vienišumas

Jeigu jaučiamės vieniši, galime prisiminti, kad tai tik jausmas, o ne realybė. Aplinkui visada galime rasti žmonių, pasirengusių išklausyti mus, padėti., norinčių pabūti su mumis. Nepamirškime, kad turime šeimos narių, giminių, draugų, mokytojų, psichinės sveikatos specialistų, į kuriuos galime kreiptis prašydami pagalbos. Labai retai žmonės atstumia nuoširdžiai besikreipiančius ir prašančius padėti. Nespėliokime, kaip bus. Tiesiog pabandykime kreiptis aiškiai suformuluodami, ko norėtumėme, kur patiriame sunkumų. Gal norime patarimo, gal emocinio palaikymo, o gal praktinės pagalbos. Nebijokime aktyviai prašyti. Galime pasinaudoti savitarpio pagalbos grupių parama, galime kreiptis bažnyčios atstovų paramos ar į valstybės institucijas, taip pat pagalbos telefonais. Nenuleiskite rankų, dar ir dar kartą.

Patiriamos problemos gali tapti nuolatinio, neigiamo galvojimo temomis. Kuo mes negatyviau galvojame, tuo blogiau jaučiamės. Kuo blogiau jaučiamės, tuo negatyviau galvojame. Susidaro užburtas ratas, galintis mus vis labiau įtraukti į depresijos pelkę. Laimei, išeitis yra.

© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.