03.4.1. MĄSTYMO KLAIDOS, KAI NERIMAUJAMESkaityti: 1 minutė

Nerimo metu labai dažnas reiškinys yra vadinamasis „katastrofinis mąstymas“. Tai galvojimas, kad pasitvirtins labai baisus ar net pats baisiausias scenarijus. Labai daug mūsų nerimo kyla dėl minties, kad atsitiks labai blogas dalykas. Tokiais atvejais mes iš visų galimų kokio nors įvykio išeičių išrenkame mums labiausiai nepatinkančias ir sukoncentruojame dėmesį į jas. Kaip mes jau žinome, mūsų smegenys taip elgiasi norėdamos, kad mes, stengdamiesi išlikti, nuolat bijotume blogiausio, nors jo tikimybė yra niekingai maža.

Be to, mūsų smegenys daro dar vieną „meškos paslaugą“. Kai mes galvojame apie blogus dalykus, galinčius nutikti ateityje, ir pradedame dėl to nerimauti, smegenys tokią informaciją priima taip, tarsi grėsmė jau yra reali, tarsi tie dalykai jau atsitiko.

Tikriausiai visi yra patyrę jausmą, kai nerimaujant, nors dar nieko neatsitiko, mūsų kūnas pradeda veikti taip, lyg kas nors norėtų mus suvalgyti – stipriai plaka širdis, įsitempia raumenys, pradedame giliai kvėpuoti, atsiranda oro trūkumo jausmas ar suspaudžia krūtinę.

Nerimaujant mūsų kūnas pradeda dirbti taip, lyg blogiausia, dėl ko mes juntame nerimą, arba atsitiks tuoj pat, arba jau atsitiko. Smegenys net labai mažą nemalonių dalykų tikimybę ateityje klaidingai priima kaip jau įvykusią arba tą, kuri būtinai įvyks tuoj pat.

© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.