04.4. KAIP IŠVENGTI SAVĘS ŽALOJIMO?Skaityti: 6 mins

Gyvenime būna visko. Kartais mūsų būsena taip pablogėja ir būna taip sunku, kad, atrodo, neturime jokios išeities. Nors visada tai laikina ir greitai situacija keičiasi į gerąją pusę, tuo metu gali apimti stipri neviltis ir nusivylimas. Būdami tokios būklės kartais žmonės žaloja save arba net galvoja apie mirtį bei savižudybę. Tai yra kraštutinis, labai pavojingas elgesys, keliantis riziką asmens sveikatai ir gyvybei. Todėl labai svarbu išmokti pagerinti savo būklę ir savijautą dar neperžengus savęs žalojimo ar savižudybės ribos.

Savęs žalojimas – tai elgesys, kai asmuo tikslingai žaloja save norėdamas patirti skausmą, padaryti žaizdų arba elgtis kitais pavojingais sveikatai ar gyvybei būdais. Štai tokio elgesio pavyzdžiai:

  • odos pjaustymas arba draskymas,
  • odos deginimas,
  • odos badymas įvairiais daiktais,
  • savo kūno dalių mušimas ar daužymas,
  • nuodingų medžiagų vartojimas,
  • gausus alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimas,
  • pavojingas vairavimas,
  • medikamentų perdozavimas,
  • nesaugūs lytiniai santykiai.

Savęs žalojimą dažniausiai sukelia labai bloga savijauta, kai neviltis ir nusivylimas „maišosi“ su stipriu nerimu ir dirglumu.

Save žaloję asmenys dažniausiai savo elgesį aiškina tokiais argumentais:

  • „Jaučiausi taip blogai, kad pritrūkau žodžių tai išreikšti...“
  • „Jaučiausi negalintis paveikti savo gyvenimo, todėl nusprendžiau „paveikti“ savo kūną...“
  • „Jaučiau tokią „tuštumą kūne“, kad atrodė jausti skausmą yra daug geriau, negu nejausti nieko...“
  • „Jutau labai stiprų nerimą ir visiškai neradau sau vietos...“
  • „Jaučiau milžinišką vidinį, emocinį skausmą, todėl nutariau jį nuslopinti išoriniu skausmu...“
  • „Gyventi buvo taip sunku, kad norėjosi nuo visko pabėgti, atsitraukti...“
  • „Jaučiausi toks blogas (tokia bloga), kad atrodė, jog reikia save nubausti bent tokiu būdu...“

Gali būti, kad po savęs žalojimo akto žmogus patiria tarsi trumpalaikį palengvėjimą, tačiau tuoj būklė vėl pablogėja, tuo sukurdama ydingą „būklės pablogėjimo–savęs žalojimo–būklės pablogėjimo“ ratą. Todėl savęs žalojimas yra ne išeitis, o labai pavojingas, negatyvus veiksmas. Jūsų savęs žalojimas gali būti labai kenksmingas Jums ir Jūsų artimiesiems daugeliu aspektų. Štai tik keletas iš jų:

  • Po savęs žalojimo akto dažniausiai juntama kaltė ir gėda, toliau bloginančios savijautą ir didinančios tolimesnio kenkimo sau riziką.
  • Dažniausiai savęs žalojimo elgesys laikomas paslaptyje nuo artimųjų ir draugų, o tai tik didina vienišumo jausmą.
  • Jūs galite fiziškai sau labai pakenkti, net jeigu to nenorėjote. Gali būti, kad norėjote tik nukreipti savo dėmesį nuo emocinio skausmo, o padarėte sau didžiulę žalą.
  • Savęs žalojimas užkerta kelią mokytis geresniais būdais reguliuoti savo savijautą ir būklę, o tai gali dar labiau apsunkinti situaciją.
  • Pakartotinas savęs žalojimas gali tapti įpročiu, impulsyviu elgesiu ir pradėti stipriai veikti Jūsų gyvenimą. Jūs galite tapti priklausomi nuo savęs žalojančio elgesio.

Prisiminkite – savęs žalojimas nesprendžia tų problemų, dėl kurių Jūs tai darote, o jas tik sunkina. Pasinaudokime efektyvesniais būdais. Laimei, jų yra. Štai patarimai, padėję daugybei žmonių suvaldyti save žalojantį elgesį ir padėti sau.

4.4b.jpg

1. Pasirinkite žmogų, kuriuo pasitikėsite.

Tai gali būti šeimos narys, draugas, kitas artimas žmogus, psichologas, gydytojas, mokytojas, kunigas ar bet koks žmogus, kuris kelia Jums pasitikėjimą. Gerų, galinčių įsipareigoti Jums padėti, saugančių paslaptis ir gerbiančių Jus žmonių tikrai yra. Tik apsižvalgykite. Jeigu nesate tikri, ar vienas ar kitas žmogus atitiks Jūsų lūkesčius, pabandykite, suteikite jam ar jai pasitikėjimo kreditą, paprašykite pagalbos ir pažiūrėkite, kas bus.

2. Paaiškinkite situaciją.

Kalbėdami su pasirinktu žmogumi, pasistenkite padėti jam suprasti, kokie Jūsų jausmai ir mintys sukėlė tokią blogą savijautą, kad kilo noras žalotis. Stenkitės išsikalbėti, tai tikrai palengvina situaciją.

3. Supraskite savo poreikius.

Kalbėkite tik tiek, kiek norite, ir tik tai, ką norite. Neprievartaukite savęs. Jeigu Jūsų klausia dalykų, į kuriuos dar nesate pasiruošę atsakyti, paprasčiausiai taip ir pasakykite. Galbūt išvis kalbėti gali būti per sunku. Tokiu atveju parašykite laišką.

4. Duokite savo patikėtiniui laiko.

Leiskite žmogui, kuriuo pasitikite, susidoroti su savo emocijomis, patiriamomis išgirdus apie Jūsų skausmą. Net jeigu Jums atrodo, kad šio žmogaus reakcija į Jūsų atvirumą nėra pati geriausia, pabandykite suprasti, kad ji yra tokia todėl, kad Jūs jam arba jai rūpite ir jis dar gali nemokėti reaguoti pačiu geriausiu būdu.

5. Geriau supraskite, kas Jus skatina žaloti save.

Pabandykite išsiaiškinti, kokie jausmai ir mintys skatina Jus elgtis žalingu sau būdu. Liūdesys? Gėda? Pyktis? Vienišumas? Tuštumo jausmas? Kaltė?

Supraskite, kad emocijos, kad ir kokios jos stiprios ir tarsi užvaldančios viską būtų, visada praeina ir keičia viena kitą. Ypač jeigu Jūs leidžiate emocijai būti, neprisirišate prie jos, nekovojate, nekaltinate ir neteisiate savęs. Emocija ilgesnį laiką išlieka tik tuo atveju, jeigu mes savo veiksmais ją stipriname. Mokykimės nemalonias emocijas „paleisti“, „leisti joms praeiti“ ir jos laipsniškai išnyks.

4.4c.jpg

6. Išsirinkite kitų sau tinkamų emocijų valdymo metodų.

Yra daugybė metodų suvaldyti ir „užgesinti‘ net labai stiprias neigiamas emocijas. Čia pateiksime labiausiai pasiteisinusias alternatyvas:

Jeigu save žalojate norėdami nuraminti save:

  • tiesiog išeikite į lauką ir bėkite. Bėkite tol, kol nusiraminsite. Taip tikrai atsitiks;
  • užsidėkite ausines ir pasiklausykite Jus raminančios muzikos;
  • atsigulkite į karštą vonią ar palįskite po karštu dušu;
  • įsivyniokite į šitą antklodę ir susirietę šiltai pagulėkite;
  • žiūrėkite išblaškančius dėmesį pozityvius filmus, TV laidas ar „YouTube“ įraus vieną po kito, kol nurimsite;
  • pradėkite žaisti įtraukiantį pozityvų kompiuterinį žaidimą;
  • prisiglauskite prie kito žmogaus arba naminio gyvūno;
  • skaniai pavalgykite. Dar geriau, kad pasidarytumėte mėgstamo karšto maisto patys;
  • pamegzkite;
  • išskalbkite rankomis arba išlyginkite drabužius;
  • garsiai suskaičiuokite iki 100 (sakydami tik lyginius skaičius) ir atgal;
  • paprašykite ko nors, kad pamasažuotų ar paglostytų Jus.

Jeigu save žalojate norėdami išreikšti skausmingas emocijas:

  • aprašykite tai, ką jaučiate;
  • surašykite savo skausmą ir suplėšykite lapą; 
  • nupieškite savo jausmus. Geriau pieškite spalvotai, ryškiai. Jeigu norite, galite piešti energingai ar net agresyvokai;
  • garsiai klausykite muzikos, kuri išreiškia Jūsų jausmus, arba grokite ar dainuokite;
  • parašykite eilėraštį ar kitą kūrinį.

Jeigu save žalojate dėl patiriamo tuštumos ar nejautrumo jausmo:

  • suvalgykite labai aštrių prieskonių, pavyzdžiui, aitriosios paprikos;
  • paskambinkite draugui ar draugei ir pakalbėkite apie bet ką, nebūtinai apie savęs žalojimą;
  • paskambinkite pagalbos telefonu;
  • jeigu save žalojate norėdami sukelti pojūčių kūne, galite išpiešti kūną storais spalvotais flomasteriais, braukyti po kūną ledukais, ant rankų ar kojų užsidėti gumytes ir sukelti skausmingų pojūčių sau įtempdami ir paleisdami jas.

Jeigu save žalojate norėdami sumažinti pyktį ar dirglumą:

  • pasinerkite į fizinį krūvį: bėkite, šokite, šokinėkite per virvutę, daužykite sportinę kriaušę ar pagalvę;
  • kuo ilgiau ir kuo stipriau išsiverkite ar išsirėkite įsikniaubę į pagalvę;
  • į smulkius gabaliukus suplėšykite laikraštį ar žurnalą;
  • pripūskite balioną ir susprogdinkite jį;
  • triukšmaukite, garsiai dainuokite, grokite muzikos instrumentu ar tiesiog daužykite su šaukštu puodą.

Kai jaučiatės blogai, nepamirškite, kad galite sulaukti pagalbos iš išorės. Žemiau pateikiame telefonų numerius, kurias galima sulaukti pagalbos dieną ir naktį. Taip pat žinokite, kad specialistai, gydytojai psichologai ir psichoterapeutai taip pat visada paruošę Jums padėti. Kreipkitės pagalbos. Pasinaudokite ja.

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Jaunimo linija
www.jaunimolinija.lt

8 800 28 888

Visą parą

Vaikų linija
www.vaikulinija.lt

116 111

Kasdien 11.00–21.00 val.

Vilties linija

116123

Visą parą

Vaiko raidos centras

8 5 275 7564

Darbo dienomis

Pagalbos moterims linija

8 800 66 366

Visą parą

© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.