08.04. KOKIOS YRA PERSIVALGYMO SUTRIKIMO PRIEŽASTYS?Skaityti: 3 mins

Tikslios priežastys iki šiol nėra atrastos. Tačiau ištyrinėti genetiniai, biologiniai, psichologiniai veiksniai, didinantys riziką išsivystyti persivalgymo sutrikimui.

Manoma, kad persivalgymo sutrikimas gali atsirasti dėl įvairių tarpusavy susijusių priežasčių - genų, emocijų, patirties.

Psichologinės priežastys

Dauguma žmonių patiria socialinį spaudimą turėti liekną kūną. Jie gali patirti gėdą, kad jų kūnas nėra toks, kokio jie norėtų. Tai gali paskatinti laikytis griežtų dietų. Dietų laikymasis ir kalorijų ribojimas didina vakarinio persivalgymo riziką, nes organizmas nori „atsigriebti“ už mažą maisto kiekį dienos metu.

Autorė K. Hansen, pati sėkmingai įveikusi persivalgymo sutrikimą, savo knygoje „Smegenys valdo persivalgymą“ (angl.„Brain over Binge“) paaiškino, kas gi vyksta mūsų smegenyse, kad persivalgymas atsiranda ir kartojasi. Ji knygoje rašo apie persivalgymo sutrikimą, kuris atsirado kaip alinančios dietos laikymosi pasekmė. Verta atkreipti dėmesį į jos mintis, tai gali sumažinti kaltės jausmą dėl sunkumo kontroliuoti persivalgymą.

Autorė teigia, kad mūsų smegenys yra labai jautrios bet kokiai grėsmei, tame tarpe ir grėsmei negauti maisto. Kai tik pajuntamas pavojus, kad maisto trūksta, jos stengiasi mus apsaugoti ir siunčia signalą - stiprų alkio jausmą, kad tik kuo daugiau pavalgytume ir išliktume, nenumirtume iš bado.

Jei gauname pakankamai maisto medžiagų, atrodo, mūsų instinktai, kurie saugo mus nuo bado, turėtų nurimti. Tačiau noras persivalgyti gali tęstis net ir tada, kai mes sotūs ar net turime antsvorio. Taip yra dėl to, kad susikuria įprotis persivalgyti, moksliškai kalbant, sąlyginis refleksas. Jei pradžioje problema buvo stiprus instinktas valgyti dėl to, kad trūko maisto medžiagų, tai vėliau problema gali būti įpratimas persivalgyti. K. Hansen teigia, kad psichologinės problemos, tokios kaip gėda, kaltė, pasibjaurėjimas savimi nebūtinai yra persivalgymo priežastis. Jos gali būti pasekmė.

Mūsų smegenys turi gebėjimą sukurti įpročius. Daugelyje situacijų tai mums palengvina gyvenimą, nes įpročiai sudaro galimybę žmogui lengviau kartoti veiksmus, kurie yra reikalingi. Kai įprotis susikuria ir sustiprėja, žmogus ima jausti labai stiprų norą elgtis taip, kaip yra įpratęs, norą kartoti tą patį veiksmą, pavyzdžiui streso metu valgyti, arba valgyti kai nuobodu.

Kai mes kokį nors elgesį kartojame daug kartų, atsiranda pasikeitimai mūsų smegenyse, kurie leidžia mums vis lengviau šį elgesį kartoti. Vėliau mes pradedame kartoti tą elgesį net nesusimąstydami, ką darome -  lyg automatiškai. Taigi, įprotis gali susikurti ir tuo atveju, kai mes nepadarėme sąmoningo sprendimo jį sukurti. Jis susikuria pats. Mes nesame kalti, kad taip įvyko.

Įprotį persivalgyti gali paskatinti atsirasti išlikimo instinktas dėl alinančių dietų. Šį įprotį galėjo paskatinti atsirasti ir kiti dalykai, pavyzdžiui tradicija persivalgyti šeimoje, vaiko skatinimas už valgymą ar apdovanojimai maistu, arba iš prigimties stiprus alkio jausmas.

Biologinės priežastys

Yra ištirta, kad kartais gali sutrikti smegenų dalies, kontroliuojančios apetitą, veikla, tuomet ji nesiunčia teisingų alkio ir sotumo signalų. Mokslininkai yra nustatę geno mutaciją, sukeliančią priklausomybę maistui. Taip pat nustatyta, kad maži smegenyse esančios biologiškai aktyvios medžiagos, vadinamos serotoninu kiekiai taip pat turi įtakos persivalgymo sutrikimui. Todėl kartais persivalgymo sutrikimų gydymui naudojami medikamentai.

Amžius

Persivalgymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ir jaunystėje, nors atsirasti gali ir bet kokiame amžiuje.

Kaip palaikomas persivalgymo sutrikimas?

Kognityvinėje elgesio terapijoje sukurta schema, kaip palaikomas persivalgymo sutrikimas. Ji atrodo taip:

8.4.2.jpg

© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.