10.5. ATVIRAS DĖMESINGUMAS – GALIMYBĖ PAŽINTI PASAULĮ IR SAVESkaityti: 6 mins

Jau žinote, kad keliaujant gyvenimo keliu labai svarbu žinoti, kur yra Jūsų dėmesys, ir sąmoningai savo dėmesingumą valdyti. Tam tikslui galėjote naudoti dėmesingo įsisąmoninimo pratimus (5 programos skyrius). Turbūt išmokote nukreipti savo dėmesį į  kvėpavimą, kuris gali būti tarsi inkaras, grąžinantis į dabarties momentą iš nerimastingos ateities, kurios dar nėra ir neaišku, ar bus, nors dėl jos jau nerimaujate, ir galbūt liūdesiu ar nusivylimu paženklintos praeities, kurios jau nėra. Šios praktikos labai padeda išeinant iš užburto neigiamų emocijų rato ir paskatina dabartyje keisti tai, ką galime pakeisti, bei susitaikyti su tuo, ko pakeisti negalite.

Planuojant ateitį ir siekiant tikslų galima dar viena dėmesingo įsisąmoninimo praktika – tai atviras dėmesingumas. Ši praktika leidžia išlavinti savo smalsumą ir pastabumą visoms patirtims, kurias patiriate, ir matyti platesnį aplinkinio pasaulio bei savęs jame vaizdą. Tai atsivėrimo patirčiai ir išminties praktika. Pabandykite.

Atviras dėmesingumas – dėmesingo įsisąmoninimo praktika, siekiant atsiverti patirtims ir jas pažinti.

Atsisėskime tiesiai, ramiai, tačiau neįsitempę.

Paskirkime truputį laiko savo kūno padėčiai įsisąmoninti. Savo vaizduote tarsi „perbėkime“ per kūną ir įsisąmoninkime kūną kaip visumą.

Jeigu kur nors kūne juntame įtampą ,galime, jeigu norime, leisti jai praeiti. Arba tarsi lengvai raminančiai vis „iškvėpti“ į įtemptą vietą ir su kiekvienu iškvėpimu vis daugiau atpalaiduoti įtemptą vietą.

Dabar galime paskirti keletą akimirkų kvėpavimo stebėjimui ir atkreipti dėmesį į savo kvėpavimą. Įkvėpimą, pauzelę tarp įkvėpimo ir iškvėpimo, iškvėpimą, pauzelę tarp iškvėpimo ir įkvėpimo ir vėl įkvėpimą.

Dabar galime įsisąmoninti visą patirtį, kuri šiuo metu pasiekia mūsų sąmonę: mintis (paskirkime keletą akimirkų mintims įsisąmoninti), emocijas ir jausmus (paskirkime keletą akimirkų emocijoms ir jausmams įsisąmoninti), kūno pojūčius (paskirkime keletą akimirkų kūno pojūčiams įsisąmoninti), garsus tiek viduje, tiek išorėje (paskirkime keletą akimirkų garsams viduje ir išorėje įsisąmoninti), kvapus (paskirkime keletą akimirkų kvapams įsisąmoninti).

Leiskime atverti savo protą ir savo sąmonę visoms patirtims įsisąmoninti, visoms patirtims pažinti.

Pabūkime šiek tiek kartu su patirtimis.

Jeigu pastebime, kad mūsų dėmesys ir protas nuklysta, nieko tokio, pasidžiaukime, kad esame pastabūs ir dėmesingi ir vėl grąžinkime dėmesį prie atviro savo patirčių stebėjimo bei įsisąmoninimo.

Pabūkime su savo patirtimis, pabūkime su savimi.

Dabar, prieš baigdami pratimą, galime vėl nukreipti dėmesį į savo kvėpavimą, įsisąmoninti savo kvėpavimą, savo kūną, tarsi su tuo „įsižeminti“ ir, kai būsime pasiruošę, baigti pratimą.

Pateikiame dar vieną dėmesingo įsisąmoninimo pratimą-  šiek tiek ilgesnį ir sudėtingesnį, tačiau duodantį dar daugiau naudos. Jo tikslas yra išmokti įsisąmoninti kiek galima daugiau informacijos, pasiekiančios smegenis iš įvairių šaltinių. Jį atlikdami galite išmokti suvokti ir įsisąmoninti ne tik išorinių veiksnių sukeltus stimulus (kūno pojūčius, garsus, kvapus), bet ir vidinę, smegenyse „pagamintą“ informaciją (mintis, emocijas, impulsus veikti, elgesį). Reguliariai praktikuodami Jūs vis geriau galėsite pažinti realybę, įsisąmoninti savo mintis, jausmus ir elgesį ir sustiprinsite gebėjimą išmintingai reaguoti į iššūkius, kuriuos kelia gyvenimas. Išmintingai – tai reiškia:

  • neutraliai, tarsi šiek tiek atsitraukus ir iš šono suvokiant esamą situaciją,
  • įsisąmoninant savo mintis, jausmus ir norus veikti esamoje situacijoje,
  • atsisakant automatinio reagavimo ir apgalvojant savo veiksmus bei galimas jų pasekmes.

Darydami visą dėmesingo įsisąmoninimo pratimą pradžioje įsisąmoninsite savo kūno padėtį ir kvėpavimą, tuo pačiu metu tarsi „įsižemindami“ ir leisdami sau susikoncentruoti į tolimesnį realybės stebėjimą.

Vėliau  sukoncentruosite savo dėmesį į garsus ir kurį laiką stebėsite visus garsus, pasiekiančius sąmonę, leisdami sau nevertinti jų. Nesvarbu, ar jie  atrodo gražūs, ar ne, ar jie patinka, ar ne, net nesiaiškinsite, kas juos kelia.

Dar vėliau paskirsite šiek tiek laiko stebėti mintis tarsi iš šono. Savo mintis, niekaip jų nevertindami, Jūs galėsite stebėti kaip vaizdinius arba tekstus, nes būtent tokiais pavidalais mintys ir atsiranda Jūsų galvoje.

Dar vėliau  paskirsite laiko savo emocijoms ir jausmams stebėti.

Po to visiškai atsiversite bet kokiai realybę atspindinčiai informacijai .

Galiausiai vėl sugrįšite prie kvėpavimo ir užbaigsite pratimą.

Jeigu darydami pratimą pajusite, kad dėmesys nuklysta, nesijaudinkite dėl to ir net pasidžiaukite, kad suvokiate, kur klaidžioja Jūsų dėmesys, nes tai reiškia, kad esate dėmesingi, ir tiesiog vėl tęskite pratimą. Pabandykite.

Visas dėmesingo įsisąmoninimo pratimas:

  • Atsisėskime patogiai, ištiesinkime nugarą, tačiau neįsitempkime.
  • Savo dėmesiu apimkime visą savo kūną kaip visumą. Įsisąmoninkime savo kūno pojūčius. Jeigu kurioje nors kūno vietoje juntame įtampą, galime šiek tiek atpalaiduoti šią kūno vietą, kad įtampa sumažėtų. Jeigu kurioje nors kūno vietoje jaučiame skausmą arba nemalonų jausmą – diskomfortą, galime pabandyti tarsi pastebėti šį jausmą iš šono ir palaukti, gal jis praeis. Arba lėtai, sąmoningai pajudinti tą kūno vietą, kad nemalonių jausmų sumažėtų. Arba tiesiog leisti  skausmui ir nemaloniems pojūčiams būti ten ir praeiti patiems.
  • Dabar paskirkime šiek tiek laiko garsams stebėti. Leiskime sau suvokti ir įsisąmoninti garsus, nepaisydami to, iš kur jie atkeliauja iki mūsų suvokimo – iš išorės ar iš mūsų vidaus. Leiskime sau niekaip nevertinti garsų, nepaisydami to, ar jie mums patinka, ar nepatinka, ar jie gražūs, ar negražūs. Net neduokime pavadinimų garsams, tiesiog pastebėkime, kokio jie garsumo, kokio tembro, aukštumo, ir tiek. Pabandykime išlikti kuo neutraliau nusiteikę šių garsų atžvilgiu. Tiesiog juos pastebėkime ir įsisąmoninkime tai, kad juos girdime. Pabūkime su garsais.
  • Dabar paskirkime laiko savo mintims stebėti ir įsisąmoninti. Mintys mūsų galvoje kyla kaip tekstai arba kaip vaizdiniai. Įsisąmoninkime, kokiu pavidalu galvoje kyla mūsų mintys. Ar tai daugiau vaizdiniai, ar tai daugiau tekstai, sakiniai? Galime leisti sau pabandyti pamatyti savo mintis iš šono, stebėdami jas tarsi užrašytas ant kompiuterio ekrano kaip kokius sakinius ar vaizdus. Galime pabandyti įsivaizduoti mintis lyg lapus ar kokias šakeles, plaukiančias upe, o save stebinčius tas mintis ant kranto. Tiesiog atsitraukime šiek tiek nuo savo minčių, įsisąmoninkime, kad mūsų mintys nėra realybė, jos tik mintys, ir leiskime sau jas pastebėti iš šono, suvokdami, kaip mūsų mintys keičia viena kitą.
  • Dabar leiskime sau pastebėti savo emocijas, jausmus. Jas irgi labai naudinga pastebėti tarsi iš šono, neįsitraukus. Tam tikslui galime panaudoti tokį vaizdinį. Mes sėdime kino teatre arba teatre, o mūsų emocijas vaidina begarsio kino arba pantomimos aktoriai. Mes išliekame stebėtojai ir niekaip nevertindami bei neįsitraukdami stebime savo emocijas matydami, kaip keičiasi jų intensyvumas, atspalviai ir netgi jos pačios keičia viena kitą.
  • Dabar leiskime savo protui atsiverti kiek galima daugiau ir atlikime atviro dėmesingumo pratimą. Tiesiog leiskime sau suvokti ir įsisąmoninti visus pojūčius ir visą informaciją, ateinančią į mūsų smegenis iš vidaus ir išorės. Kūno pojūčius, garsus, kvapus, mintis, emocijas, jausmus, nevertindami ir neįsitraukdami. Išlikdami kuo neutralesni stebėtojai. Tiesiog pastebėkime kurį laiką visą realybę tokią, kokia ji yra, niekaip jos nevertindami.
  • Dabar vėl sugrįžkime keletui akimirkų prie kvėpavimo stebėjimo. Įsisąmoninkime visą savo kvėpavimo ciklą. Įkvėpimas, pauzelė tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Iškvėpimas, pauzelė tarp iškvėpimo ir įkvėpimo ir vėl įkvėpimas.
  • Dabar padėkokime sau už pastangas padėti sau, pasidžiaukime šiek tiek savimi. Ir, kai būsime pasiruošę, užbaikime pratimą.
© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.