11.2. KAIP KUO GERIAU PADĖTI KONKREČIAM ŽMOGUI?Skaityti: 8 mins
  • Informuokite patiriančius sunkumų jaunuolius, kad Jūs norite ir galite padėti.
  • Visų pirma klauskite, kokios pagalbos iš Jūsų ar kitų asmenų jie tikisi, kokiai pagalbai teiktų pirmenybę. Jaunuoliai gali prašyti padėti labai skirtingais būdais ir skirtingu laiku.
  • Savo idėjas, kaip norėtumėte padėti, išsakykite klausiamuoju būdu. Klauskite, ar tai, ką siūlote, jiems būtų priimtina ir naudinga.
  • Nuolat stebėkite jaunuolio būklę ir pasiklauskite, ar Jūsų įžvalgos apie jos pasikeitimus teisingos. Tai padės jaunuoliams mokytis stebėti save ir daugiau sau padėti.
  • Padėkite jaunuoliui patekti pas šeimos gydytoją, siekiant išsiaiškinti, ar pablogėjusi savijauta negalėjo atsirasti dėl medicininių priežasčių.
  • Palaikykite jaunuolių pastangas gauti pagalbą (vaistai, psichoterapija) iš profesionalių specialistų.

Jaunuolių mintys

Labai sunku prisipažinti tėvams, kad blogai jautiesi. Bijojau juos išgąsdinti, nes žinau, kad jie mane myli ir jaudinasi dėl manęs. Laukiau iki paskutinio momento, kol pasakiau, kad gyvenu ir jaučiuosi baisiai. Nors tėvai susijaudino, tačiau tikrai susivaldė ir padėjo man. Džiaugiuosi, kad turiu tokius tėvus. Agnė, 20 metų
Labai dėkinga savo mamai, kuri paskatino kreiptis į psichologą ir padėjo pirmąsias savaites, kai noras tęsti psichoterapiją svyravo ir atrodė, kad noriu viską mesti ir atsitraukti nuo viso pasaulio. Kognityvinė ir elgesio terapija man tikrai padėjo. Marija, 21 metai

Padėkite jaunuoliams praktiškai

  • Sužinokite, kaip jaunuoliui galite padėti praktiškai. Gal nuvežti į mokyklą ar padėti gauti papildomų konsultacijų tvarkantis su mokymosi užduotimis, kurios sukelia sunkumų.
  • Patiriantiems nerimo ar depresijos simptomus daug kas atrodo labai sudėtinga ar sunku. Neįkyriais pasiūlymais ir patarimais bandykite supaprastinti situaciją arba jos matymą ir pasiūlyti kiek galima paprastesnių, tačiau logiškų sprendimų.

Mokykite spręsti problemas

Daugumą problemų galima išspręsti vienodu, moksliškai pagrįstu būdu. Pasipraktikuokite patys ir po to pamokykite problemas patiriančius jaunuolius. Štai daugumos problemų sprendimo algoritmas:

  1. Apibūdinkite problemą kuo tiksliau. Nusistatykite, ką norite pasiekti ir kodėl tai sukelia sunkumų (kurioje vietoje patiriate problemą ir kokią)?
  2. Atlikite „proto šturmą“. Susirašykite visus galimus šios problemos sprendimo būdus, net jeigu jie iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo labai realūs. Kalbėdami su jaunuoliu, leiskite jam pačiam generuoti kuo daugiau idėjų. Nekritikuokite jų.
  3. Kiekvieną idėją, kaip galima išspręsti problemą, įvertinkite „už“ ir „prieš“ požiūriu. Išsirinkite tą, nuo kurios norėtumėte pradėti.
  4. Susidarykite pasirinkto sprendimo įgyvendinimo planą ir pradėkite jį vykdyti. Jeigu patyrėte nesėkmę, peržiūrėkite sąrašą ir rinkitės kitą variantą.
  5. Ramiai tęskite pastangas, kol vienu ar kitu būdu išspręsite problemą.
  6. Visada prisiminkite patys ir priminkite jaunuoliui, kad tarp veiksmų galima padaryti pauzę, taip pat skirti laiko jėgoms atgauti, poilsiui arba iš viso atsisakyti šią problemą spręsti. Ne visos problemos turėtų būti išspręstos.

Matykite jaunuolių stiprybes ir sėkmes

  • Nuolat pastebėkite jaunuolio realias stiprybes, kurių turi kiekvienas žmogus, ir jas išsakykite. Stenkitės pagirti net už nedidelius pasiekimus. Sugalvokite įvairių apdovanojimų (visiškai nebūtinai materialių), kuriais jaunuolį apdovanosite už pastangas ir sėkmes.

Skatinkite socialinį aktyvumą

  • Padėkite susikurti ir išlaikyti priklausymo šeimai, giminei, draugams, bendruomenei jausmą. Tai labai palaiko ir suteikia stiprybės sunkiais momentais.
  • Padėkite jaunuoliui suformuluoti, kaip pasakyti apie savo savijautą draugams, mokytojams ir kitiems žmonėms, kai to reikės arba tai norės padaryti.
  • Visokiais būdais skatinkite jaunuolio dalyvavimą užklasinėje veikloje, sporto būreliuose, kultūriniuose renginiuose, susitikimuose su draugais ir pažįstamais. Aptarkite tuos susitikimus, padėkite spręsti sunkumus.
  • Užmokėkite už bilietus ir patys nuvežkite į kultūrinius, sportinius ar kitokius renginius, nes bet kokios kliūtys gali blokuoti jaunuolio norą dalyvauti veikloje.
  • Skatinkite jaunuolius kalbėti apie sunkumus bendraujant ir bendravimo su bendraamžiais problemas. Skatinkite į situaciją pažiūrėti objektyviai, venkite vertinimų ir įkyrių patarimų.
  • Padėkite suprasti, kad tiek pozityvūs, tiek negatyvūs jausmai, susiję su tarpasmeniniais santykiais, yra normalus dalykas ir juos tenka išgyventi.

Jaunuolių mintys

Man tikrai daug padėjo tai, kad turėjau draugų sporto klube. Labai džiaugiuosi, kad tėvai tai suprato ir skatino sportuoti net tada, kai jaučiausi blogai. Andrius, 18 metų

Skatinkite sveiką gyvenimo būdą

  • Fizinis aktyvumas labai padeda tvarkantis ir su nerimo, ir su depresijos simptomais. Paprastai aiškinant, nerimo atveju fizinis aktyvumas „išdegina“ streso hormono adrenalino perteklių, o sergant depresija fiziniai pratimai padeda „gamintis“ galvos smegenyse nuotaiką ir aktyvumą gerinančioms cheminėms medžiagoms.
  • Bet koks fizinis aktyvumas yra svarbus norint sveikti. Nesiekite rezultatų ir tobulumo. Net pusvalandžio pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą ir, savo ruožtu, paskatinti didesnį aktyvumą po to.
  • Paskatinkite jaunuolį susirasti draugą ar draugų, su kuriais jis aktyviai leis laisvalaikį. Poroje ar grupėje palaikant vieni kitus visada lengviau įveikti norą vengti žmonių ar užsidaryti.
  • Skatinkite sveiko maisto, turtingo vitaminų, mineralų, vartojimą. Šiuo metu vis daugėja įrodymų, kad teisinga mityba padeda stiprinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą.

Skatinkite mokytis ir dirbti

  • Skatinkite realistiškai planuoti savo veiklą. Tegul kalendorius nebūna perkrautas, bet užpildytas mokslu, darbu ir tarp jų esančiu poilsiu, padedančiu atgauti jėgas.
  • Padėkite susiplanuoti dieną taip, kad joje būtinai būtų ir malonių, ir skatinančių pasitikėjimą savimi, savęs efektyvumo veiklų.
  • Stenkitės padėti jaunuoliui išlaikyti jį anksčiau dominančias veiklas, gal su mažesniu intensyvumu, tačiau tęsti tai, kas anksčiau jam patiko.
  • Bendraudami atvirai išsakykite realistinius lūkesčius, ko šiuo metu galima tikėtis iš mokslo / darbo ir ką būtų galima daryti kilus problemoms.
  • Išsiaiškinkite, kiek jaunuoliai nori, kad mokymo įstaigos personalas žinotų apie kilusius psichologinius sunkumus. Kalbant su mokymo įstaigos personalu, svarbu išsiaiškinti galimybes gauti papildomą pagalbą, sumažinti krūvį arba turėti daugiau laiko siekiant užbaigti mokymo kursą.

Mokykite valdyti stresą

  • Paskatinkite nedaryti jokių didelių, gyvenimą galinčių paveikti sprendimų (pavyzdžiui, nutraukti mokymąsi) tol, kol psichologinė būklė nepagerės ir situaciją jaunuoliai galės matyti objektyviau.
  • Siūlykite apie problemas kalbėti kuo anksčiau, joms dar neįsisenėjus.
  • Mokykite relaksacijos metodų, kurių rasite šioje svetainėje, ir skatinkite juos naudoti.
  • Labai dažnai nuovargio jausmą sukelia ilgą laiką trunkanti raumenų įtampa. Pastebėkite, kuriose vietose jaunuolis ar jaunuolė įtempia raumenis (pečių juostoje, nugaroje, veide ar kitur), ir neįkyriai padėkite juos atpalaiduoti, leisti įtampai praeiti.
  • Stresą taip pat padeda valdyti realistinis veiklos planas, paskiriant laiko ir resursų pailsėti, atsipalaiduoti bei atgauti jėgas.
  • Prisiminkite, kad mes galime savo veiklą skirstyti į: a) darbą ir mokymąsi, b) poilsį ir jėgų atgavimą. Mokykite vengti tarpinių būklių, kai jaunuoliai nedirba ar nesimoko, bet ir išlieka įsitempę, nesiilsi, neatgauna jėgų.

Skatinkite laikytis sveiko miego taisyklių

  • Miegas yra labai svarbus mūsų fizinei ir psichologinei sveikatai. Jį pagerinti padės labai paprastų taisyklių laikymasis:
  • Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Taip darant smegenys prisitaiko, susikuria sąlyginius refleksus ir miegas tampa kokybiškesnis, užmigti ir atsikelti tampa lengviau.
  • Vengti stimuliuojančių gėrimų vakare, televizoriaus žiūrėjimo ar darbo / žaidimų kompiuteriu lovoje. Verta žinoti, kad kompiuterių, telefonų ir kitų elektroninių įrenginių ekranų šviesa gali sutrikdyti miego hormono melatonino pusiausvyrą ir miegas gali sutrikti.
  • Pusvalandį ar daugiau prieš miegą stengtis sumažinti savo aktyvumą, nusiraminti.
  • Baigiantis vakarui, be kritikos apžvelgti buvusią dieną ir susirašyti realistinį, įgyvendinamą kitos dienos planą. Būti atlaidiems sau dėl neįgyvendintų lūkesčių. Taip atsitinka visiems žmonėms.
  • Jeigu vargina nemiga, reikia vengti prisnūdimų dieną.
  • Jeigu nesiseka užmigti, maždaug po 20 minučių verta atsikelti iš lovos ir užsiimti ramia veikla. Užsinorėjus miego, vėl atsigulti ir leisti sau užmigti. Jeigu vėl nesiseka, vėl keltis ir t. t. Tačiau šiuo atveju labai svarbu keltis numatytu laiku, kad ir kiek mažai buvo miegota, ir po to, nesnaudžiant dieną, sulaukti numatyto vakarinio gulimosi laiko kitą dieną.

Padėkite išvengti alkoholio ir kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimo

Alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas kartais klaidingai gali atrodyti tarsi atsipalaidavimo priemonė, tačiau visais atvejais tai tik sunkina problemą. Svaigalai nėra vaistai. Jie gali labai sutrikdyti cheminę pusiausvyrą smegenyse ir tuo pačiu metu pabloginti jaunuolių būklę.

Dėkite visas pastangas, kad alkoholio ir svaigalų nebūtų nerimo ar depresijos simptomus patiriančio jaunuolio gyvenime:

  • paaiškinkite apie alkoholio žalą ir apgaulingą svaiginimosi efektą, kai dėl smegenų apsinuodijimo gali klaidingai atrodyti, kad išgėrus įtampa sumažėja;
  • paskatinkite jaunuolį pakalbėti apie svaiginamąsias medžiagas su gydytoju ar psichologu, paskaityti patikimos literatūros;
  • pasitarkite, ką būtų galima veikti, kas sukeltų atsipalaidavimo efektą, kurio siekiama vartojant alkoholį (klausytis muzikos, sportuoti, pabendrauti su geru draugu);
  • geranoriškai patarkite nebendrauti su asmenimis, skatinančiais alkoholio ar kitų svaigalų vartojimą;
  • Jeigu jau piktnaudžiaujama, patarkite kreiptis į savitarpio pagalbos grupes ir į specialistus (tiksliai nurodydami, kur tai galima padaryti).

Jaunuolių mintys

Labai džiaugiuosi, kad tėtis ryžtingai sudrausmino mane, kai blogai besijausdamas ir ieškodamas išeities buvau pradėjęs rūkyti ir gerti. Nors laikinai pajusdavau šiokį tokį sunkumo sumažėjimą, po to pasidarydavo dar blogiau. Manau, kad būčiau prapuolęs, nes jutau, kaip patenku į užburtą ratą: blogai jaučiuosi ir todėl vartoju svaigalus, kurie trumpam tarsi padeda užsimiršti. Tačiau po to dar blogiau jaučiuosi ir vėl vartoju. Džiaugiuosi, kad išsilaisvinau. Dainius, 22 metai
© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.