12.08.4 VIEŠO KALBĖJIMO BAIMĖS ĮVEIKIMO PLANASSkaityti: 4 mins

Šis skyrelis Jums gali būti naudingas, jei rengiate pristatymą auditorijai.

Plano žingsniai

  1. Tema. Geriausia pasirinkti tokią temą, kurią jau išmanote arba galite lengvai surasti informacijos apie ją. Tai stipriai palengvins ruošimąsi ir sumažins nerimą. Na, o jei norite iššūkio, galite pasirinkti jums nežinomą temą. Jei temos negalite pasirinkti pats ir, atrodo, jog neišmanote jos, tada planuodami paskirkite daugiau laiko medžiagos rinkimui ir įsigilinimui į ją.
  2. Auditorija. Sužinokite, kokie žmonės klausys Jūsų. Pasistenkite suprasti ką jie nori išgirsti ir kaip geriausia tai jiems pristatyti. Ne visada turėsite visą reikalingą informaciją apie klausytojus, tačiau bent jau pasitikslinkite, koks bus jų skaičius, kokio jie amžiaus, ar tai akademinė bendruomenė, ar tai dėstytojai vertinantys jūsų kalbėjimą.
  3. Trukmė. Apsispręskite, kiek laiko kalbėsite. Kartais kiti nusprendžia, kiek Jūs kalbėsite, tad tokiu atveju telieka sužinoti.
  4. Laikas iki kalbėjimo. Pasižiūrėkite, kiek laiko liko iki kalbėjimo. Pradėkite planuoti, kiek laiko Jums užtruks pasiruošti tekstą. Pasilikite daugiau laiko, nes neužtenka tik pasiruošti medžiagą, reikia dar ir pasitreniruoti kalbėti. Būtinai pasilikite laiko treniruotėms prieš numatomą kalbėjimą.
  5. Medžiaga. Skirkite laiko susirinkti medžiagai. Geras pasiruošimas ir temos išmanymas mažina nerimą. Išsisaugokite citatas, mintis ir šaltinius, kurie tiesiogiai susiję su jūsų tema. Venkite surinkti per daug informacijos, nes tai apsunkins apsisprendimą, ką paminėti per pristatymą, o ko ne. Medžiagą išsaugokite patogioje jums vietoje. Galite pasinaudoti virtualiomis užrašų knygutėmis ar kitomis priemonėmis, kurias galite pasiekti iš bet kur ir bet kada. Vienas iš pavyzdžių yra Evernote programa, kurioje galima išsaugoti tekstą, paveikslėlius, garsą, dokumentus. Viską galite pasiekti tiek savo telefone, kompiuteryje ar online platformoje.
  6. Kalbos ruošimas. Nesvarbu, ar tai bus pranešimas su skaidrėmis, ar kalba be užrašų, siūlome visada pradėti nuo minčių lietaus naudojant popierių ir tušinuką. Ant popieriaus susirašykite visas įmanoma idėjas, ką norėtume kalbėti, kaip kalbėti ir kokias priemones panaudoti. Savo kalbą galite dėlioti etapais: įžanga, dėstymas, pabaiga / kulminacija. Dažniausiai žmonės atsimena pradžia ir pabaigą. Pasistenkite pradžioje akcentuoti svarbiausius dalykus, kuriuos auditorija išgirs, o pabaigoje apibendrinkite tai, ką jau išgirdo. Taip suskaidant savo kalbą bus lengviau jai ruoštis.
    Tai, ką užsirašėte, galite apsvarstyti, išsirinkti svarbiausius dalykus, pažymėti papildomų pastabų ir vėliau perkelti į skaidres, jei jas naudosite.
  7. Repeticija. Pasiruošus kalbą, rekomenduojame pasitreniruoti kalbėti. Paskirkite pakankamai laiko treniruotėms. Pradžioje pasitreniruokite vieni, sekite kiek laiko užtrunkate kalbėdami (tai vėliau padės patrumpinti ar pailginti kalbą). Kai jausitės užtikrintai žinantys savo kalbą, galite pasikviesti draugiškų klausytoju. Nors tai gali kelti nerimą, tačiau su draugiškais žmonėmis (draugais ar giminaičiais) bus lengviau kalbėti. Jei turite galimybių, pasitreniruokite ir prieš mažiau draugiškus, ar mažiau pažįstamus žmones. Galite gauti kritikos, viskas gerai, Jūs dar turite laiko savo kalbai patobulinti, priimkite kritiką ir už ją padėkokite. Kritika iš draugiškų asmenų padeda pasiruošti galimai kritikai kalbėjimo metu. Kuo daugiau treniruodamiesi susidursite su kritika (priimkite tik konstruktyvią ir argumentuotą kritiką), tuo mažiau nerimo jausitės tikrojo kalbėjimo metu. Kalbėjimo treniruotės didins užtikrintumą ir pasitikėjimą savimi, o tai mažina nerimą.

Pateikiame dar kelias rekomendacijas į kurias galite atkreipti dėmesį ruošdami savo kalbą. Kaip ir minėjome, kuo daugiau jaučiatės pasiruošę kalbai, tuo mažiau patiriate nerimo.

Kad būtumėte labiau užtikrinti, kad gerai pasirengėte kalbai, atlikite sekantį testą.

14 TESTAS. Ar gerai pasiruošiau savo kalbą viešam pristatymui?

Pažymėkite varnele, kuriuos kriterijus atitinka Jūsų kalba.  

Aiškumas. Kalba aiški ir suprantama klausytojams.

Trumpumas. Kalboje numatyti pasakyti svarbiausi dalykai, nedaugžodžiaujant.

Konkretumas. Kalba konkreti. Turiu pasiruošęs vienu ar dviem sakiniais užrašytą pagrindinę kalbos mintį.

Korektūra. Patikrinau rašybą ir stilių savo skaidrėse ar paruoštoje kalboje.

Nuoseklumas. Kalba nuosekli. Nuo vienos prie kitos minties pereisiu aiškiai ir nuosekliai.

Išbaigtumas. Pasitikrinau, ar mano klausytojai supras, kokią mintį noriu jiems perteikti, ar pateikiau visa reikalingą informaciją, ar jie supras, ko aš iš jų noriu.

Mandagumas. Esu nusiteikęs draugiškai auditorijos atžvilgiu. Mano kalboje nėra paslėptų įžeidimų ar pasyviai – agresyvaus tono. 

Ir dar vienas testas, padėsiantis Jums įvertinti, kaip pasirengėte viešam kalbėjimui.

15 TESTAS. Kaip gerai pasirengiau viešam kalbėjimui?

Tema. Žinau savo temą.

Auditorija. Žinau, kokie maždaug bus klausytojai.

Trukmė. Žinau, kiek truks mano kalba.

Laikas iki kalbėjimo. Žinau, kiek turiu laiko pasiruošimui.

Medžiaga. Gerai įsigilinau į medžiagą savo kalbai.

Kalbos ruošimas. Pasiruošiau kalbai.

Repeticija. Pakankamai laiko skyriau repeticijoms. 

Kuo dažniau pažymėjote, kad atlikote, tuo labiau galite jaustis užtikrinti, nes padarėte viską, ką galite.

© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.