04.3.2. DAR ARČIAU TIKSLO JAUSTIS GERIAU – PAKEISTI GALIMA NE TIK MINTIS, BET IR EMOCIJAS BEI JAUSMUSSkaityti: 15 mins

Mokėjimas keisti mintis yra labai svarbus gebėjimas, padedantis mums geriau jaustis ir geriau gyventi. Tačiau dažniausiai mes blogai jaučiamės todėl, kad patiriame negatyvių emocijų – nerimą, liūdesį, nusivylimą, pyktį... 

 Jau žinome, kad emocijas arba jausmus mums sukelia mintys, kurios vertina ir interpretuoja įvykius. Keisdami mintis mes galime keisti ir emocijas. Šiame skyrelyje dar kartelį pasipraktikuosime tai daryti. Tačiau kartais norisi turėti ir kitų priemonių keisti emocijas, ne tik naudojant minčių keitimą. Laimei, tokių metodų yra, ir apie tai daugiau sužinosime šiame skyrelyje. Pradžioje išvardysime visus Jums siūlomus būdus keisti emocijas ir jausmus, o po to juos smulkiai aprašysime.

10 būdų pakeisti emocijas ir jausmus

  • Keisti mintis ir ieškoti racionalių bei logiškų minčių
  • Atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus
  • Keisti elgesį į tokį, kuris kelia teigiamas emocijas
  • Atsiverti artimam žmogui
  • „Išdeginti“ stresą fiziniais pratimais
  • Atpalaiduoti kūną ir raumenis
  • Naudoti specialų atpalaiduojantį kvėpavimą
  • Žaisti vaizduotės žaidimus:
  • atsipalaidavimą vaizduotėje
  • problemų įveikimą vaizduotėje
  • Išsikrauti rašant arba piešiant
  • Rasti tinkamų būdų išlieti jausmams

 

PIRMAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – negatyvias mintis, sukeliančias neigiamas emocijas keisti į racionalesnes, subalansuotas ir logiškas

Be abejo, mes jau žinome, kad geriau ar blogiau mus pasijusti verčia ne įvykiai, bet jų vertinimai ir interpretacijos. Kiekvieną situaciją, kiekvieną įvykį mūsų smegenys vertina ir interpretuoja taip, kaip joms tuo metu atrodo. Dažniausiai įvykio vertinimą lemia mūsų įsitikinimai apie save pačius, gyvenimą ir kitus žmones. Pateiksime pavyzdį.

Andrius intensyviai ruošėsi varžyboms. Ir jis, ir jo treneris planavo jose laimėti pirmą vietą. Dar viena svarbi detalė – varžybas planavo stebėti Andriaus tėvai. Bet tai dar ne viskas. Andrius pažiūrėti būsimo triumfo pasikvietė ir savo merginą. Tačiau varžybų pradžioje Andrius suklydo, šiek tiek nikstelėjo koją, todėl negalėjo žaisti visu pajėgumui. Rezultatas – ketvirta vieta. Net ne antra ir ne trečia. Tik ketvirta vieta. Jokio triumfo, jokio pjedestalo, jokių ovacijų. Kaip manote, kaip Andrius jausis? Kiekvienas, skaitantis šį tekstą, gali pateikti skirtingą atsakymą. Taip, viskas priklausys nuo to, kaip Andrius interpretuos ir vertins šį įvykį. Lentelėje pateiksime keturis galimus Andriaus emocijų variantus.  

Andriaus emocija laimėjus ketvirtą vietą varžybose, nors jis planavo būti geriausias

Mintys, interpretuojančios įvykį, kurios ir sukelia emociją

NERIMAS

Mintys apie ateitį: „Tėvai ir mergina manimi nusivils“, „Mergina galvos, kad aš nevykėlis“, „Kojos trauma neleis man treniruotis visu krūviu ateityje ir negalėsiu dalyvauti kitose varžybose“.

LIŪDESYS

Mintys apie praeitį: „Ir vėl man nepasisekė, taip, kaip ir prieš metus“, „Seniai žinojau, kad esu netikęs“.

NUSIVYLIMAS

Negatyvios mintys apie save: „Esu nevykėlis“, „Esu silpnas“.

PYKTIS

Mintys apie tai, kad nėra taip, kaip norėtume, kad būtų: „Jie niekada nesutvarko aikštelės dangos“, „Man teko stipriausias varžovas nuo pat pradžios“.

DŽIAUGSMAS (nepatikėsite, bet visais atvejais galima rasti ir progą pasidžiaugti)

Gerų dalykų situacijoje matymas (o jų visada būna, patikėkite): „Gerai, kad tik nikstelėjau koją, galėjau visai nusilaužti“, „Aš tikrai svarbus savo merginai, ji tikrai susijaudino ir manimi pasirūpino bei mane užjautė“.

Paimkime ir kitą pavyzdį. Margarita pasakė draugei, kad jai patinka vaikinas vardu Arvydas. Draugė išplepėjo naujieną kitoms merginos, ir tos šiek tiek pasišaipė: „Ką tu, rimtai?“, „Šitas gražuoliukas tau patinka?, „Ar ne per aukštai šoki?“. Kaip gali jaustis Margarita? Taip, Jūs jau žinote atsakymą – VISAIP. Priklausomai nuo to, kaip ji interpretuoja įvykius. Pažiūrėkime keletą galimų variantų lentelėje.

Margaritos emocijos, kai draugė išplepėjo kitoms merginoms apie tai, kad jai patinka Arvydas, o šios pasišaipė

Mintys, interpretuojančios įvykį, kurios ir sukelia emociją

NERIMAS

Mintys apie ateitį: „Kas dabar bus, visi iš manęs juoksis“.

LIŪDESYS

Mintys apie praeitį: „Ir vėl draugė mane nuvylė, be reikalo aš jai pasakiau šią paslaptį“.

NUSIVYLIMAS

Negatyvios mintys apie save: „Esu kvaila“, „Nemoku laikyti liežuvio už dantų“.

PYKTIS

Mintys apie tai, kad nėra taip, kaip norėtume, kad būtų: „Su šia mergina nedraugausiu“, „Mane įžeidė, todėl atsiribosiu nuo klasės“.

DŽIAUGSMAS (nepatikėsite, bet visais atvejais galima rasti ir progą pasidžiaugti)

Gerų dalykų situacijoje matymas: „Gerai, kad draugei pasakiau tik tiek. Jeigu būtų sužinojusi, kad mes su juo artimi, būtų dar blogiau“, „Gerai, kad draugė parodė tikrąjį savo veidą, dabar žinosiu, kad paslapčių jai sakyti negalima“, „Jeigu informacija pasieks Arvydą, dar geriau, tegul jis žino, kad yra man svarbus“.

Dabar jau žinome, kad turėdami kokią nors patirtį galime pasirinkti, kaip ją interpretuoti ir kaip dėl tos interpretacijos jaustis.

Dar vienas būdas keisti emocijas keičiant mintis yra jau mūsų ne kartą aprašytas minties teisingumo tikrinimas ir racionalesnės, subalansuotos, logiškos minties atradimas. Šiam tikslui pasinaudokite žemiau esančia lentele, kurią mintyse arba raštu nuolat pildydami gerinsite savo įgūdžius valdyti emocijas, perdarydami mintis į daugiau subalansuotas.   

Situacija Emocija Mintys, dėl kurių kilo būtent ši emocija Įrodymai, patvirtinantys minties arba minčių teisingumą Įrodymai, paneigiantys minties arba minčių teisingumą Racionalesnė, subalansuota mintis Kaip pasikeitė emocija atradus racionalesnę, logiškesnę ir labiau subalansuotą mintį
Andrius, nikstelėjęs koją užima ketvirtą vietą varžybose, nors buvo planavęs užimti pirmą. Varžybas stebi jo tėvai ir mergina. Nerimas „Tėvai ir mergina manimi nusivils“, „Mergina galvos, kad aš nevykėlis“. „Tėvai irgi tikėjosi geriausio rezultato“, „Merginai buvau pasigyręs, kad tikiuosi pirmos vietos“. „Tėvai mane myli, palaiko, vertina ir manimi tiki“, „Mergina po varžybų atrodo situaciją suprato, mane užjautė ir manimi rūpinosi“. „Nors man šį kartą nepasisekė, artimi man žmonės mane palaiko ir mane myli. Gyvenimas labai įvairus. Aš tikrai stengsiuosi ir kitą kartą man pasiseks geriau“. Nerimas ženkliai sumažėjo.

 

ANTRAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus

Gyvenimiškose situacijose dažniausiai yra ir gero, ir blogo, ir neutralaus. Apie tai jau keletą kartų aiškinomės. Viskas priklauso nuo to, kur mes nukreipiame savo dėmesį. Pasijutus blogiau, užvaldžius neigiamoms emocijoms galime užduoti sau keletą paprastų klausimų. Ar man patinka tai, kaip aš jaučiuosi? Ar norėčiau jaustis geriau, patirti teigiamų emocijų? Ir tada susikoncentruoti ties svarbiausiais mums jau žinomais klausimais: „Kas šioje situacijoje yra gero, kokio šios situacijos aspekto įsisąmoninimas leistų man pasijusti geriau? Į ką man atkreipti dėmesį šioje situacijoje, siekiant pajusti labiau teigiamą emociją?“ Jeigu užduosime sau tokius klausimus, visada rasime ir atsakymų. Perskaitykite dar kartą ankstesnį skyrelį apie minčių keitimą atkreipiant dėmesį į teigiamus dalykus ir pasinaudokite šia informacija keisdami ne tik mintis, bet ir pačias emocijas.

 

TREČIAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – pakeisti elgesį į tokį, kuris kelia teigiamas emocijas

Emocijas galima keisti ne tik keičiant mintis, jas galima padaryti šviesesnes keičiant elgesį, t. y. skiriant laiko malonesnei veiklai. Pasidarykime sąrašą veiklų, kurios mums kelia teigiamas emocijas, ir išbandykime jas tuomet, kai aplanko tamsus emocijų debesis. Tarp tokių veiklų gali būti: įdomių tekstų skaitymas, pozityviai nuteikiančios vaizdo medžiagos (filmų arba „YouTube“ vaizdų) žiūrėjimas, fiziniai pratimai, paskambinimas draugams ir kt. Pasinaudokime šia paprasta, bet efektyvia galimybe.  

Man nuotaiką pataisyti gali ši veikla:

  1. ............................................................................
  2. ............................................................................
  3. ............................................................................

 

KETVIRTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – atsiverti artimam žmogui

Tai gana paprastas ir dažnai naudojamas būdas nurimti ir patirti teigiamų emocijų. Kai pasijusime blogiau, prisiminkime – mes pasaulyje ne vieni. Visada galime pasidalyti savo jausmais, mintimis, problemomis su kitais žmonėmis, kurie gali mus išklausyti, suprasti ir duoti naudingų patarimų. Išsisakymas ir išsikalbėjimas streso metu veikia dar ir kaip savotiškas emocinis „išsivėdinimas“, nuo kurio jau gali šiek tiek palengvėti. Jeigu tam tikru momentu sunku surasti žmogų, kuriam galėtume atsiverti, patikėkime savo išgyvenimus dienoraščiui arba tiesiog užsirašykime juos. Rašymas apėmus sunkioms emocijoms ne tik „išvėdina“ patiriamą sunkumą, bet ir aktyvindamas už protavimą atsakingas smegenų dalis mažina sukilusias negatyvias emocijas bei padeda ieškoti sprendimų ir juos atrasti.

PENKTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – „išdeginti“ stresą fiziniais pratimais

Fiziniai pratimai yra labai veiksmingas būdas sumažinti daugelį neigiamų emocijų. Vos kelios ar keliolika minučių intensyvios mankštos ir nerimo, sudirgimo ar pykčio kaip nebūta. Pažįstama, tiesa? O jeigu to iki šiol nesate patyręs, būtina kuo greičiau pabandyti. Fizinių pratimų metu įvyksta teigiami cheminiai pokyčiai mūsų smegenyse ir organizme, streso hormonai „išdeginami“, mes aprimstame, o smegenyse gaminasi nuotaiką gerinančios medžiagos. Juk biologine prasme streso esmė ir yra parengti organizmą fiziniam krūviui – pabėgti nuo priešo arba jį nugalėti kovojant. Fiziniai pratimai VISADA IR LABAI GREITAI BEI EFEKTYVIAI padeda patiriant nerimą, pyktį ir daugelį kitų neigiamų emocijų. Pabandykite ir įsitikinsite patys. Pats paprasčiausias fizinis pratimas yra tiesiog bėgti, tačiau galima turėti ir didesnį bei įdomesnį pasirinkimą. Paveikslėliuose matome paprastų fizinių pratimų, galinčių labai greitai sumažinti stresą ir pašalinti neigiamas emocijas, kompleksą. Pabandykime, išsirinkime labiausiai tinkamus ir praktikuokime.

ŠEŠTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – atpalaiduoti kūną ir raumenis

 

Šis būdas lyg ir prieštarauja prieš tai buvusiam, bet jis yra taip pat efektyvus. Stresas, ypač jeigu vyraujančios jo metu emocijos yra nerimas ar pyktis, labai dažnai sukelia raumenų įtampą. Kartais mes raumenų įtampos tiesiogiai nepajuntame, tačiau pradedame justi nuovargį (jį sukelia raumenų įtampa) arba įvairius skausmus skirtingose kūno vietose. Nuovargio jausmas dar labiau mus silpnina, sekina ir sukelia dar daugiau negatyvių jausmų bei blogina savijautą. Laimei, raumenų įtampą galime valdyti. Galime išmokti raumenis atpalaiduoti.

Dalis žmonių, ypač merginos su mažiau išvystytais raumenimis, gali savo raumenis justi blogiau. Todėl ir atpalaiduoti juos joms gali sektis sunkiau. Tokiais atvejais padeda metodika, vadinama progresuojančia raumenų relaksacija. Tuoj paaiškinsime, kaip ji atliekama, ir Jūs suprasite, kad tai visai nesudėtinga. Pratimų komplekso principas paprastas – viena po kitos 3–5 sekundėms įtempiamos ir po to 5–10 sekundžių atpalaiduojamos vis kitos kūno raumenų grupės, pavyzdžiui, pradedant nuo veido, baigiant kojų pėdomis.  

Darydami pratimus sutelkime dėmesį į tai, kokius pojūčius juntame, kai mūsų raumenys įtempti, ir kokius, kai jie atpalaiduoti. Galime pastebėti, kad vienos mūsų kūno vietos bus labiau įsitempusios nei kitos, todėl pamėginkime atrasti labiausiai įsitempusias vietas ir jas atpalaiduoti. Pratimų komplekso pabaigoje turėtume pasijusti atsipalaidavę, todėl pasimėgaukime šiuo jausmu. Daugeliui patinka atlikti šį pratimą prieš miegą. Pabandykime ir nesijaudinkime, jei užmigsime. Prisiminkime, kad čia galioja ta pati taisyklė: kuo daugiau treniruosimės, tuo lengviau ir greičiau ištobulinsime įgūdžius. Mūsų atveju – atsipalaiduosime. Žemiau siūlome keletą pratimų. Galite daryti pratimą ir klausydami mūsų parengto garso įrašo.  

  • Susiraskime ramią vietą, kur galime netrukdomai daryti pratimus.
  • Atsigulkime ant lovos ar kilimo arba atsisėskime ant patogios kėdės.
  • Žemiau aprašyta seka įtempkime raumenis tiek, kad pajustume įtampą, bet nepertempkime jų.
  • Įtemptus raumenis laikykime 3–5 sekundes, pajauskime įtampą, po to įtemptą raumenų grupę kuo geriau atpalaiduokime ir išlaikykime šį atpalaidavimą 5–10 sekundžių.
  • Pajauskime skirtumą tarp įtempimo ir atpalaidavimo. Turbūt nereikia net klausti, kuris jausmas malonesnis? Pasimėgaukime atpalaiduotais raumenimis ir pereikime prie kitos raumenų grupės, kurią vėl įtempkime, išlaikykime įtampą 3–5 sekundes ir vėl atpalaiduokime.
  • Kiekvieną raumenų grupę įtempkime ir atpalaiduokime po du kartus.
  • Galime naudoti šią progresuojančios raumenų relaksacijos seką:
  • suraukime veidą, stipriai užmerkime akis ir sučiaupkime lūpas. Palaikykime įtemptus raumenis 3–5 sekundes ir atpalaiduokime. Tegul veidas visiškai atsipalaiduoja, atsileidžia ir nuskaidrėja. Išlaikykime atpalaiduotus veido raumenis ne mažiau nei 5–10 sekundžių ir pasimėgaukime šiuo atpalaiduotų raumenų bei atsipalaidavusio veido jausmu;
  • įtempkime kaklo raumenis ir su įtemptais raumenimis truputį pasukiokime galvą. Išlaikykime įtemptus kaklo raumenis 3–5 sekundes ir atpalaiduokime. Truputį pasukiokime galvą atpalaiduotais kaklo raumenimis ir pajuskime skirtumą. Pasimėgaukime atpalaiduotu kaklu;
  • įtempkime pečius. išlaikykime įtemptus raumenis 3–5 sekundes ir atpalaiduokime. Palaikykime atpalaiduotus pečius bent 5–10 sekundžių ir pasimėgaukime šiuo lengvumo jausmu pečiuose;
  • įtempkime rankų raumenis, sugniaužkime plaštakas į kumščius ir ištieskime įtemptas rankas į priekį. Išlaikykime įtemptus raumenis 3–5 sekundes ir atpalaiduokime. Palaikykime atpalaiduotus raumenis bent 5–10 sekundžių ir pasimėgaukime atpalaiduotais rankų raumenimis bei atpalaiduotomis rankomis. Pasimėgaukime atsipalaidavimo būsena rankose;
  • įtempkime pilvo ir krūtinės raumenis. išlaikykime įtemptus raumenis 3–5 sekundes ir atpalaiduokime. Palaikykime atpalaiduotus pilvo ir krūtinėms raumenis bent 5–10 sekundžių ir pasimėgaukime ramybės bei atsipalaidavimo jausmu pilve. Pasidžiaukime juo;
  • įtempkime sėdmenų raumenis ir išlaikykime raumenų įtampą 3–5 sekundes. Po to atpalaiduokime sėdmenis ir pajuskime skirtumą. Palaikykime atpalaiduotus sėdmenų raumenis bent 5–10 sekundžių ir pasidžiaukime ramybės bei atpalaidavimo jausmu sėdmenų raumenyse;
  • įtempkime kojų raumenis. Galime jas įtemptas kuo daugiau ištiesti dar palenkdami pirštus žemyn. Išlaikykime įtemptus kojų raumenis 3–5 sekundes ir atpalaiduokime. Palaikykime atpalaiduotus kojų raumenis bent 5–10 sekundžių. Pasidžiaukime atsipalaidavimu kojose. Pasimėgaukime.
  • dabar labai atidžiai peržvelkime atpalaiduotą kūną. Jeigu kur nors dar pastebime įtampą, galime jai leisti nurimti arba valingai švelniai atpalaiduoti įtemptus raumenis. Pasimėgaukime atsipalaidavimu, ramybe ir poilsiu.    

 

SEPTINTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – pakvėpuoti atpalaiduojančiu būdu

Atpalaiduojantis kvėpavimas – gana greitai nurimti, išsivaduoti nuo stresą keliančių minčių ir atsipalaiduoti leidžiantis pratimas. Jį galima atlikti bet kur, net ten, kur yra daug žmonių. Išoriškai jis dažniausiai nepastebimas.

Pratimą paprasčiausia atlikti tokiu būdu:

  • nukreipkime dėmesį į savo kvėpavimą;
  • lėtai ir giliai (ne per daug, kad neatsirastų įtampos) įkvėpkime, sulaikykime kvėpavimą kelioms akimirkoms ir dar lėčiau, labai lėtai, kuo ramiau iškvėpkime, tarsi leisdami krūtinei pačiai subliūkšti be jokios įtampos;
  • jeigu norime, galime iškvėpdami sau mintyse pasakyti „ramu“;
  • kelis kartus pakvėpavę atpalaiduojančiu būdu galėsime pasijusti ramiau.

 

AŠTUNTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – pažaisti vaizduotėje

Emocijas keisti galima ir naudojant vaizduotę, kuri yra galingas įrankis, leidžiantis keisti mūsų būseną. Egzistuoja du pagrindiniai būdai, kaip panaudoti vaizduotę keičiant savo savijautą: a) atsipalaiduoti naudojant raminančius vaizdinius ir b) vaizduotėje įveikti problemas.

Atsipalaidavimas naudojant raminančius vaizdinius. Jis ypač tinka tais atvejais, kai mus atpalaiduojamai veikia kokie nors vaizdiniai arba vietos, kuriose mes šiuo metu būti negalime. Atlikdami šį pratimą galime pasijusti geriau galvodami apie dalykus, kurie mums malonūs ir veikia raminamai:

  • galime pagalvoti apie savo svajonių kampelį. Tai gali būti tikra arba įsivaizduojama vieta. Įsivaizduokime tą vietą leisdami vaizdui būti kuo tikroviškesniam;
  • kartais raminamai ir atpalaiduojamai veikia įvairūs su gamta susiję vaizdiniai:
  • gulime pievoje ir šildomės saulėje
  • šiltą dieną esame paplūdimyje, prie ramiai ošiančios jūros
  • vaikštome miške, pilname raminančių kvapų ir vaizdų
  • Pasidarykime sąrašą vaizdinių, kurie mus ramina, atpalaiduoja, ir praktikuokime pasinerti į juos tiek būdami neutralios būsenos, tiek susijaudinę.   

Mane raminamai ir atpalaiduojamai veikia šie vaizdiniai:

  1. .................................................................
  2. .................................................................
  3. .................................................................
  4. .................................................................

Problemų įveikimas vaizduotėje. Tai dar vienas būdas patirti teigiamų emocijų. Susidūrę su problemomis ir pasijutę blogiau mes galime įjungti savo vaizduotę ir pabandyti surasti sprendimą joje. Vaizduotėje mes galime susikruti scenarijų kaip išsprendžiame problemą patys, arba pasinaudoję kokia nors išorine, kartais fantastine pagalba. Tokiu būdu galim pasigerinti savo nuotaiką ir savijautą, o tai tikrai sustiprins mus ir mūsų gebėjimą spręsti problemas jau realybėje.

 

DEVINTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijausti geriau – piešti arba rašyti...

Piešimas arba rašymas yra dar vienas veiksmingas būdas nusiraminti... Iš sunkių emocijų piešdami arba rašydami mes galime atsitraukti, nes:

  1. Tokiu būdu išreiškiame ir tarsi „išvėdiname“ savo jausmus, produktyviai sumažiname emocinę įtampą. Daugybė genialių meno kūrinių yra sukurti siekiant saviraiškos ir nusiraminimo esant blogai savijautai...
  2. Pats piešimas ar rašymas kaip tikslingi judesiai, aktyvuoja mūsų protaujančias smegenų dalis ir slopina pernelyg susijaudinusias emocines (driežo) smegenis. Todėl nebūtinai rašyti ar piešti atspindint ir fiksuojant popieriuje savo būseną. Gali padėti bet koks rašymas, piešimas ar net popieriaus lankstymas)... Pabandykime šį metodą ir nesigailėsime...

 

DEŠIMTAS BŪDAS keičiant emocijas pasijusti geriau – rasti tinkamus būdus jausmams išreikšti

Šis metodas ypač tinka tuomet, kai mus užvaldo pyktis. Tiesioginė pykčio išraiška turėtų būti agresyvus veiksmas. Be abejo, jeigu taip ir darytume, dar labiau komplikuotume situaciją. Agresija skatina agresiją. Be to, kartais mes pykstame ant savęs. O agresija savęs atžvilgiu gali mus dar labiau sužaloti. Ką daryti, jeigu pykstame? Yra daug pykčio valdymo būdų, tačiau pyktį sumažinti galime ir gana paprastais būdais. Šį jausmą išreiškime ne tiesiogiai, o priimtinesniu būdu.

Pyktį galima išreikšti tinkamai ir pozityviai bei produktyviai laikantis šių taisyklių:

  • atsisakykime kaltinimo, ypač apibendrindami ir pastebėdami visas blogąsias žmogaus, ant kurio pykstame, savybes;
  • kalbėkime konkrečiai, apie esamą situaciją;
  • išsakykime, kad pykstame, paaiškinkime, už ką ir kodėl;
  • paprašykime žmogaus, ant kurio pykstame, kiek galima ištaisyti situaciją. Jeigu žinome, kaip būtų galima sumažinti mūsų pyktį, paprašykime to žmogaus, kad jis padarytų ką nors, kad pyktis sumažėtų;
  • padėkokime jam, jeigu jis tai ir padarė.

Pateiksime vieną mūsų jau aptartą pavyzdį. Draugė išdavė Margaritos paslaptį apie jai patinkantį vaikiną. Be abejo, Margarita teisėtai pyksta ant draugės. Destruktyviai ji gali išreikšti pyktį taip:

  1. nieko nepasakius nustoti bendrauti su drauge (ši gali net nesuprasti, dėl ko taip atsitiko),
  2. išvadinti draugę „negražiais“ žodžiais,
  3. apkalbėti draugę.

Arba galima pasirinkti geresnių variantų? Be abejo, galima bandyti išreikšti savo pyktį tinkamesniu būdu:

  1. kuo ramesniu tonu pasikviesti draugę pokalbio,
  2. paklausti jos, ar būtent ji pasakė paslaptį kitoms merginoms,
  3. jeigu faktai pasitvirtina, pasakyti: „Aš tau patikėjau paslaptį, o tu ją išdavei. Dėl to ant tavęs labai pykstu. Kaip būtų galima šią situaciją ištaisyti? Aš tikrai norėčiau, kad tu atsiprašytum ir daugiau su manimi ir su niekuo kitu taip nesielgtum.“

Kaip Jums šis variantas? Be abejonės, jis daug pozityvesnis ir produktyvesnis, suteikiantis daug daugiau šansų išvengti nereikalingo pykčio ar net agresijos eskalavimo bei kontroliuojantis situaciją.

Emocijų ir jausmų reiškimas tinkamu būdu, kaip ir bet kuris kitas įgūdis, reikalauja praktikos, kurios galima įgauti tik kartojant pasirinktus metodus daugybę kartų, kol jie pradedami atlikti meistriškai. Bet dėl sugaišto laiko tikrai neteks gailėtis.

© 2018 Geros Nuotaukos Link. Visos teisės saugomos.